Nežemiškas Žemės savaitgalis A.Kazickienės lituanistinėje mokykloje

     „Vaikams dažnai sakoma, ką jie privalo daryti, bet didžioji paslaptis yra suprasti, ką gyvenime patinka daryti. Ir jei jau supranti, tai turi tai daryti gerai, ir kai darai tai labai gerai... kiti ima sekti paskui tave. Žmonės seka paskui tuos, kurie turi magijos.“

     Šiuos žodžius pasakė menininkas Jack Larsen East Hampton‘e, NY valstijoje įkūręs Long House Reserve skulptūrų parką. Į jį balandžio 21 dieną, šeštadienį, vietoje įprastinių pamokų, geltonuoju autobusu atvažiavo A.Kazickienės lituanistinės mokyklos mokiniai ir, įkaitę nuo pagaliau sulauktos saulės, užkimę nuo lietuviškų dainų, sekė paskui lietuviškai kalbančius nepažįstamus vyrus, kurie sakoma, turėjo daug magijos savo rankose. Magijos? Kokios? Jie rankose nešė tik didelius lapus prisegtus prie lentos, medinį stovą ir dežę pilną pieštukų ir popieriaus.

     Lituanistinėje mokykloje pamokos vyksta tik šeštadieniais, tačiau dailininkus pavyko atsivilioti, o mokinius, mokytojus ir tėvelius sudominti dalyvauti net dvi dienas. Tai buvo Žemės dienos, balandžio 22 d., savaitgalis su daugelyje JAV lituanistinių mokyklų jau pažįstamais dviem lietuviais iliustratoriais.

     Gintaras Jocius ir Rolandas Kiaulevičius apsidairė aplink Long House Reserve teritoriją: pasėdėjo bambukų kėdėj ir tarp balto akmens šachmatų, apčiupinėjo plokščią pirkaitę, panardino savo stebuklų pilnus delnus į skaidrų fontano vandenį, ir mostelėjo visiems eiti paskui. Ne į siūlomą amfiteatrą dauboje, ne į stiklinę verandą, bet į milžinišką gaublį su skylėtais šešėliais – meno pamokai apie tai kaip sukuriami pasakų herojai . Kuo ilgiau piešė, tuo vaikams vis aiškiau darėsi, kaip atsiranda stebuklų knygos: tik reikia Mūzą prakalbint, magijos pasisemti ir daug daug metų piešti.

     Po dainingos kelionės atgal į mokyklą, per didžiulį tiltą važiuodami, Žemės kraštą stebėjo Atlantas tyvuliavo tūkstančiais spindulių, gal ir Lietuvą būtų pamatę, geriau pasistiebę. Į šaltą vandenį bristi teisę turėjo svečiai, kol mokiniai kapstėsi kopų smėlyje,- kasė vienas kitą į jį, ir dabar jau iš Žemės gyvybės ir magijos sėmėsi...

     „Nepamirškit piešinių parodai rytojui,“- prie mokyklos durų priminė piešimo mokytoja dailininkė Rasa Valienė, ir skubėjo vidun su Rolandu Kiaulevičium ir Gintaru Jociumi tarsi jo iliustruotos „Negirdėtos neregėtos pasakos“ kurti. Uždengė sceną: dangų, pievą padarė, gėlių prisodino, grybą uždėjo, ežiuką ir kiškį įprašė ir saulei šypsnį nubrėžė. Molbertą didžiulį atnešė ir didžiulę drobę, ir šalia lietuviškos Trispalvės iškėlė mėlyną Žemės vėliavą.

     Saulėtą sekmadienio popietę ką pamatė niekas akimis netikėjo – nei mokiniai, nei tėveliai, nei mokytojai. Vėliau Fredis Lučka, šiose vietovėse gimęs ir 85 metus čia gyvenantis, lietuviškai tarė:“Visi likom nustebę, kokią gražią šventę suorganizavot,“ o vienas iš tėvelių pridūrė:“Šitos vietos tokio lietuviško renginio nėra matę. Pasijutom, kaip Lietuvoj. Tegul mato vaikai kokie lietuviai yra talentingi.“

    ...vienas briedis, briedžiai du, štai ir Briedis Karalius,

    ...viena varlė, dvi varlės ir Varlių Karalienių visos dešimtys trys...

    Briežiai kalbėjo, šoko ir piešė, ir į sceną autorius kvietė. Varlės iš povų pavirtusios, blakstienom mirksėjo jas piešė vaikai, mamos ir tėčiai. „Ar dar piešim?“- klausė Gintaras, ir visi baravykams ūsus raitė, kol dailininko iliustruotą „Grybų karą“ skaitė Gabrielė Petrauskaitė. „Ar dar norit Jūs?“- sakė Rolandas ir linktelėję galvom, ratu susėdę, vaikai Rolando Kiaulevičiaus knygelės „Zoolidays“ žvėrelių ornamentais žavėjos.

     Per pertrauką visi dailininkų tapybos darbus apžiūrinėjo ir knygeles pirko. Gintaras Jocius ir Rolandas Kiaulevičius ne vien autografus dalino, bet kiekvienam ir po greitą piešinuką suraitė.

    Po pertraukos, pasigirdus klasikinės muzikos garsams, dailininkai didelėje drobėje pradėjo tapyti „Long Island‘ą“ Pietinį ir šiaurės ragą, laivus, namus ir žolynus, ir Lietuvą už vandenyno. „O kur paukščiai,“- paklausė kažkas. „Šai ir jie,-“pridūrė Gintaras,-„...į Lietuvą skrenda. Tikiu, mes visi parskrisim...“

     Didžiąją drobę nupirko muziką ir menus puoselėjantys žymiųjų Lietuvos Baršauskų palikuonys... Vaikiško šaržo loteriją laimėjo Vilija Baumilaitė.

    Kol Gintaras Jocius piešė šaržą, dailininkė Rasa Valienė mokinių piešiniais Žemės tema sužavėta, tėvų prašė kūrybines galias vaikuose puoselėti

    „Su Rolandu sudarėm puikų tandemą,“ - vėliau pripažino Gintaras, -„ ir labai viliuosi, kad vaikams paliks neišdildomą įspūdį ir gerus prisiminimus. Kažką tokio matyt teks ir Lietuvoje daryti. Tik kaip aš be Rolando. Jis mane ir uždegė ta idėja daryti bendras prezentacijas ir parodą, kai pamačiau jo pirmąją solinę prezentaciją Niujorko Maironio mokykloje. Mūsų duete jis daugiau artistas, o aš – prodiuseris. Kažką galėčiau daryti ir vienas, bet tai jau nebūtų taip efektingai...“

    Fredis Lučka tik pridūrė:“Gerai, kad Gintaras važiuoja Lietuvon, jei visi čia liks, tai kas bus.“

     „ Jums turbūt bus įdomu, kokio mokesčio šie dailininkai paprašė už šventę?“-prieš pabaigą paklausė mokyklos vadovė, ir patylėjus pridūrė,-“Jokio.“ Ir salėj nuščiuvusią tylą nutraukė „Ačiū“.

     „Ir Jūs, vaikai, jei gyvenime galėsit padaryti ką nors gražaus ir gero už dyką, darykit ir visada prisiminkit šiuos vyrus.“ Ir vaikai pakartojo „Ačiū.“ „Tai gali pasakyt ne tik vaikams, bet ir tėveliams,“- pasigirdo iš salės suaugusio balsas, ir nuaidėjo plojimai.

    Sėkmės Tau, Gintarai Jociau, Lietuvoje ir už jos ribų, tegul myli ir vertina Tave maži ir dideli. Tegul klesti Tavo talentas. Lauksim Tavo naujų iliustruotų knygų ir nuostabių drobių. O iš Tavęs, Rolandai, tikimės daugiau knygelių, ir ne tik angliškų, bet ir lietuviškų, ir daugiau viešnagių – su liūtų, žirafų... koalų kaukėm. Tariame ačiū Long House Reserve administracijai ypač Joanne Sohn už nuostabų priėmimą, padovanotą mūsų mokyklai be įėjimo mokesčio, už du meno gidus Selena Rothwell ir Dennis Samuels, ir galimybę mūsų dailininkams meno pamokai pasinaudoti Jack Larsen menine teritorija. Dėkojame litua.com ir lilb.org už renginio paviešinimą.

2007.04.25

Neila Baumilienė